Gerbiami žemių (miškų) savininkai,

Šiais laikais, kai mūsų visuomenės gyvenimas intensyviai kinta, keičiasi ir visuomenės ekonominis, intelektualinis, bendras mentalitetas ir požiūris į tam tikrus reiškinius. Vienas iš tokių reiškinių yra ir medžioklė. Nemažą įtaką visuomenės nuomonei turi žiniasklaidoje skelbiami privačių žemės savininkų ir medžiotojų supriešinimai, eskaluojami tam tikrų medžiotojų neigiami poelgiai, ar formuojamas medžiotojo, kaip “mėsininko”, įvaizdis. Tenka sutikti, kad visokių medžiotojų yra. Tačiau tikrai nereikėtų sureikšminti vieno medžiotojo poelgio ar viešumoje iškilusio konflikto ir pagal tai spręsti apie visų medžiotojų kultūrą ir etiką.
Galbūt kažkas mano, kad medžioklė, tai tik žvėries sumedžiojimo faktas. Deja, drįstame tam paprieštarauti. Medžioklė mums, medžiotojams, tai stiprus emocinis išgyvenimas, stiprūs ir malonūs pojūčiai. O be to, tai ne tik gamtos grožio suvokimas, bet ir žmogaus gebėjimas įsilieti į nepaprastai sudėtingą gamtos pasaulį. Taip pat nereikėtų pamiršti ir nuo seno puoselėjamos medžioklės kultūros, etikos, tradicijų ir papročių, kas išlaiko medžiotojo stabilią dvasinę būseną ne tik džiaugsmingomis akimirkomis, bet ir stresinėmis situacijomis.
Labai gaila, kad kartais, kai kurie tam tikrų medžiotojų netinkami poelgiai sugadina medžiotojo, kaip supratingo, sąmoningo, garbingo ir kultūringo žmogaus, įvaizdį. Arba dar skaudžiau, kai brakonierių „nešvarūs darbeliai“ yra „nurašomi“ medžiotojų sąžinei. Tačiau šiais laikais Lietuvoje jau nieko nenustebinsi tokiomis frazėmis: „Medžiotojai išvažinėjo visus laukus…ištrynė visus pasėlius…pastatė bokštelį mano žemėje, be mano leidimo…šaudo prie namų…medžioja be mano sutikimo, mano miške…“ ir pan., ir pan. Tad mums, medžiotojams, tokie visuomenės atgarsiai nėra malonūs ir pagarbos nesuteikia.
Susibūręs mūsų kolektyvas yra pasiryžęs atkurti tradicijas, kurios buvo pamirštos, kurti kažką naujo, ko nesugebėjome ar nespėjome sukurti, puoselėti ir saugoti tai, kas yra svarbu ir kitiems žmonėms. Visus šiuos dalykus turime daryti vienu metu su kitoje „barikados“ pusėje esančia visuomenės dalimi, tačiau kartais pasitaikantis abejingumas, cinizmas, arogancija ir kitos panašios bėdos žlugdo bet kokią pažangos viziją. Esame pilni vilčių ir lūkesčių, bei turime gražaus vidinio nusiteikimo keisti susiklosčiusią situaciją. Tad ugdykime vienas kitų supratimą, pažinimą ir sąmoningumą, mažinkime tarpusavio priešpriešą.
Šiuo metu stengiamės palaikyti glaudų ryšį su Rūdiškių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose esančiais privačių žemių (miškų) savininkais. Labai gaila, kad jų visų pažinoti, mes kol kas negalime. Bet į kiekvieną žmonių išsakytą pastabą, pasiūlymą, patarimą ar pagalbos prašymą, bandome sureaguoti. Jau dabar su medžioklės plotuose esančiais ūkininkais, žemių (miškų) savininkais esame sudarę nemažai sutarčių, dėl teisės medžioti, naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius privačiame žemės sklype. Tokių sutarčių pagalba, abipusiu šalių sutarimu, išvengiama tarpusavio nesusipratimų, bendrai kovojama su žvėrių daroma žala miškui ar žemės ūkio pasėliams, brakonieriavimu, globojami medžiojamieji gyvūnai, racionaliai naudojami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai.
Ateityje tikimės, kad iš atminties išblės visi nesutarimai, o tarpusavio nesusipratimų išvengsime. Tuo tarpu mūsų, medžiotojų, ir privačių žemių (miškų) savininkų bendradarbiavimas tik didės ir stiprės, išmoksime taktiškai, tolerantiškai ir humaniškai išspręsti visas kilusias problemas, išsiugdysime tarpusavio pagarbą.

Pagabiai, Rūdiškių medžiotojų būrelio nariai.

P. S.: Iškilus klausimams dėl medžiotojų veiklos Jūsų valdoje, kuri randasi Rūdiškių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, norėdami pranešti apie žvėrių daromą žalą miškams ar žemės ūkio pasėliams, galimą brakonierių veiklą ar norintiems sudaryti sutartis dėl teisės medžioti, naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, privačiame žemės sklype, arba uždrausti medžioti privačioje valdoje, prašome kreiptis kontaktiniais numeriais į būrelio pirmininką arba valdybos narius.